Prekės ženklas, kurį arba myli, arba ne

Idėja. Alytus turtingas istorijų apie meilę: Mirgrausėlės ir Alytos, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, kurortinių romanų tarpukariu. Sugalvojome miesto pavadinimą užrašyti taip, kad viename žodyje tilptų du: ir Alytus, ir Myliu. Trumpai tariant, sukūrėme ženklą, kuris gyvuotų optinio meno lauke.

Simbolika. Kurdami ženklą galvojome apie kertines miesto vertybes – šeimą, bendruomenę, gamtą. Vienaskaitos pirmas asmuo nusako veiksmo asmeniškumą „Aš myliu“. Tarsi kiekvienas alytiškis prisiektų meilę miestui, šeimai, bendruomenei. Savitas šrifto vientisumas ir ritmas primena per Alytų tekantį Nemuną, o spalvos atspinti žalio miesto viziją.

Forma. Po daugybės bandymų ir konsultacijų su kaligrafijos meistrais mums pavyko sukurti unikalų šriftą, kurio raidės tarsi išplaukia viena iš kitos. Ženklas vientisas, estetiškas. Tarsi ranka rašytas, todėl savas ir jaukus.

Spalvos. Jas padiktavo pats miestas ir meilė. „Google“ vaizdų paieškos lauke įvedėme žodį „Alytus“. Ten, kur internetas lėtas, pirmiausia sugeneruojami ne geros kokybės vaizdai, o spalvoti kvadratėliai – pikseliai. Būtent tą vaizdų krovimo būseną užfiksavome ir gavome 2 Alytaus spalvas. Tą patį padarėme su žodžiu „Myliu“. Taip atsirado 4 pagrindinės „Alytus Myliu“ spalvos.

Logika ir matematika. Ženklą konstravome sukūrę specialų 4 krypčių ir 5 dydžių tinklelį. Užtikrinome vienodą raidžių aukštį ir plotį. Šrifto linijų vientisumą, ritmingumą suvaldėme didesniais ir mažesniais taškais. Norėdami pagerinti „Alytus Myliu“ skaitomumą, A ir t brūkšnius perkėlėme už raidžių ir spalvomis užpildėme ne 100, o 80 proc. Kad abu žodžiai būtų įskaitomi ir nespalvotoje versijoje, brūkšnius sukūrėme taip, kad primintų žiogelius.

„Kurdami ženklą galvojome apie kertines miesto vertybes – šeimą, bendruomenę, gamtą.“